Gina Viliūnė "Magdalė, smuklės merga"

Pirma karta ši knyga patraukė mano dėmesį, kai pamačiau jos viršelį (man jis labai gražus). Ir pavadinimas suintrigavo. Negi lietuvių autorė gali imti ir parašyti knygą apie kažkokią smuklės mergą. O ir veiksmas vyksta 16-o amžiaus Vilniuje. Lietuviškas istorinis romanas. Buvau tikra, kad ankščiau ar veliau jį būtinai perskaitysiu. 

Štai kas rašoma oficialiame knygos pristatyme: 

1530 m. pavasarį Vilniuje siaučia „juodoji mirtis“ – maras. Vieni gyventojai bėga, kiti bando pasipelnyti iš nelaimės. Užupio smuklės kekšę Magdalę likimas nuveda į teisėjo Vaitiekaus Skirtauto rūmus, tačiau ji nė neįtaria, kokios intrigos rezgamos šių puošnių namų užkaboriuose…

Maskvoje gyvenantis bėglys kunigaikštis Mykolas Glinskis rezga sąmokslą, nukreiptą prieš LDK sostinę Vilnių. Mieste ima dėtis negeri dalykai, o valkatos ir keliaujantys pamokslininkai nenutyla šaukti apie pasaulio pabaigą. Ar pavyks Vilniaus vaivadai ir LDK kancleriui Albertui Goštautui išnarplioti sąmokslo gijas ir kaip jam pasitarnaus buvusi smuklės kekšė Magdalė?

Romano siužetas kupinas intrigų ir netikėtų vingių. Viduramžių Vilniaus gyventojai pagalbon pasitelkia maldas ir burtus, nuojautas ir stebuklingus vaistus. Greta sąmokslų ir pinklių, čia rasite pasakojimų apie miestiečių buitį, kasdienybę ir šventes, amatus ir papročius. Vilniaus istorija prabils eilinių XVI amžiaus miestiečių lūpomis.

Knyga verta dėmesio. Dažniausiai tokias knygas skaitome apie Angliją ar Prancūziją ar galbūt Italiją, tenais vyrauja intrigos, meilės istorijos, kuriama istorija ir t.t. Bet visa tai vyko ir mūsų šalyje. Ir pasirodo daug nuotykių gali būti ne tik Londone, bet ir Vilniuje. Labai smagu, kad lietuvių autoriai populiarina mūsų istoriją, kad imasi rašyti nuotykinius romanus ir tai daro labai neblogai.  

O mano nuomonę apie šią knygą galite paskaityti paspaudę link'ą "Read More" žemiau.

Dažniausiai man reikia gero mėnesio, kad pabaigčiau knygą, arba netgi ilgesnio laiko. Skaitau aš lėtai. O šią knygą perskaičiau gana greitai. Užkabino taip, kad negalėjau atsitraukti. Ir skaičiau beveik be perstojo. Rašymo stilius lengvas, be didelių filosofinių nukrypimų. O jų ir nereikia tokiam romanui. Įvykis veja įvykį, nebuvo nei vienos vietos, kur sustočiau, ir būtų nuobodu.

Pagrindinė knygos veikėja, Magdalė, yra smuklės merga. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ji pabėga iš smuklės ir pradeda kitokį gyvenimą. Vienaip ar kitaip visi knygos veikėjai yra susiję su ja. Man šiek tiek trūko pagrindinės veikėjos charakterio išvystymo. Per visą knygą jinai išliko vienaplanė. Veiksmas vyksta aplink ją, jinai yra įvykių sukuryje. Bet toks jausmas, kad Magdalė plaukia pasroviui, tik retais atvejais pati ima kažka daryti ir įtakoti įvykius.

Kitas pagrindinis knygos veikėjas yra Kristupas, Prahoje studijavęs mediciną bajoraitis, kuris nukentėjo nuo savo sukto giminaičio. Pastarasis užgrobė Kristupo tėvų palikimą. Ir dabar basas plikas vaikinas turi kažkaip prasimanyti Vilniuje. O teisybės ieškoti jis patraukia į teisėjo Vaitiekaus Skirtauto namus. 

Sakoma, kad visi keliai veda į Romą. Tai šioje knygoje visi keliai veda į Vaitiekaus Skirtauto namus. Teisėjas yra garbingas ir doras žmogus, kurio namuose tam tikrų aplinkybių dėka ir atsiduria Magdalė. Visi kiti knygos veikėjai irgi vienaip ar kitaip susiję su Vaitiekum. Veikėjų romane nėra tiek daug, kad pasimestum. Bet ir nepermažai.

Albertas Goštautas yra didi asmenybė mūsų istorijoje. Vienas turtingiausių ir galingiausių to meto žmonių. Toks jis vaizduojamas ir knygoje. Trumpai ir įspūdingai. Tikriausiai visada lengviau skaityti knygą, kai žinai istorinį kontekstą. Bet, kad skaityti šį romaną, nereikia būti istorijos specialistu. Jei kažko nežinot, visada galima pasiguglinti. Bet ir nežinant visų istorijos vingrybių, ši knyga yra įdomi. Nereikia tikėtis, kad tai gilus filosofinis kūrinys. Bet savo kategorijoje - nuotykinis istorinis romanas - tikrai verta dėmesio knyga.