Nora Roberts "Rato Trilogija"

Nauja knyga – nauja istorija. Šią Noros Roberts trilogiją skaičiau daugiau nei pries 5 metus. Iki dabar atsimenu, ir jinai man labai labai patiko.

O mano nuomonę apie šią knygą galite paskaityti paspaudę link'ą "Read More" žemiau. 

Noros Roberts "Rato trilogiją" sudaro trys knygos „Morganos kryžius“, „Dievų vartai“ ir „Tylos slėnis“. Nora Roberts yra žinoma kaip meilės romanų rašytoja, tačiau nevengia ir mistikos ar fantastikos žanro. 

Paskutiniu metu sulaukėme gausybės kūrinių vampyrų tematika: yra nemažai naujų filmų ir serialų, bei kažkaip atsirado ir knygų, kurias ankščiau aš matyt praleidau pro akis. "Rato trilogija" irgi apie vampyrus, žmones, ir, žinoma, meilę, kaipgi be jos. Pagrindiniai knygos veikėjai yra margaspalvė kompanija. Du broliai dvyniai – Hoitas, burtininkas ir Kianas, vampyras. Glena – ugniaplaukė ragana, Blera – demonų medžiotoja. Mokslininkė ir princesė Moira bei jos pusbrolis Larkinas, keičiantis pavidalą. 

Knygos veiksmas vyksta Airijoje. Ar teko Jums joje būti? Tikslesnė vieta yra Keris, kuriame aš kažkada viešėjau. Nepaprastai graži vieta. Beja, Airija kelionėms yra labai labai tinkama, nes turtinga savo istorija ir traukianti savo gamtos žalumu. Tad jei kada netyčia teks pakeliauti Airijoje, būtinai apvažiuokite „Ring of Kerry“ maršrutą, pažadu, nepasigailėsite. Būtent tokiose vietose supranti, kad iš tikro galbūt gali egzistuoti magija, raganos ir burtininkai, vampyrai ir kitokie demonai. 

Gryžtant prie trilogijos, pirmose dviejose knygose veiksmas vyksta Airijoje, o trečioje knygoje – Pažadėtoje žemėje (išgalvotas pasaulis). 

Pirmiausiai veiksmas prasideda 12 amžiuje, kuomet blogoji vampyrė Lilita vieną brolį, Kianą, paverčia vampyru. Tada jo dvynys, Hoitas, visokiomis priemonėmis stengiasi Kianą susigražinti. Deja, jam nelabai sekasi. Tuo metu pasirodo deivė Morgana, ir paliepia/pasiūlo/ar kaip kitaip pavadinti Hoitui keliauti į ateitį ir kovoti su blogiu, nes vampyrė Lilita ruošia armiją užkariauti pasaulį, tiksliau visus pasaulius. Taigi, Hoitas patraukia link stebuklingųjų vartų, Dievų Vartų, ir persikelia į 21 amžių tiesiai pas savo brolį Kianą į namus. Prie judviejų kompanijos prisijungia ragana Glena. Šiaip ne taip jiems trims pavyksta susitarti, kad reikia stoti į mūšį. Šiek tiek vėliau prie jų prisijungia Moira su Larkinu ir Blera. Keletą menesių jie treniruojasi ir galiausiai Pažadėtoje žemėje susiremia su Lilita. 

Kiekviena trilogijos knyga skirta vis kita porai. Pirmoje knygoje pasakojama apie Hoito ir Glenos meilę, antroje – apie Larkino ir Bleros. Ir, žinoma, trečioje, apie Kiano ir Moiros. Man labiausiai patiko „Tylos slėnis“ apie vampyro ir princesės meilę. Galbūt dėlto, kad tai negalima meilė, o galbūt dėl to, kad būtent šie veikėjai nėra vienodi per visas trys knygas. Matai kaip jie keičasi, ir kaip yra paaiškinami vieni ar kiti jų ankstesni poelgiai ir požiūriai. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio silpna, drovi Moira pasirodo esanti labai stipri asmenybė, kuri gali priimti sudėtingus sprendimus ir atsakomybę už kitus. Tuo tarpu kiti knygos veikėjai per visas tris knygas beveik nesikeičia ir išlieka tokie, kokie buvo.

"Rato trilogija" yra labiau meilės istorija su fantastikos prieskoniu nei atvirščiai. Todėl jei tikitės solidžios, rimtos, galbūt tamsios ir niūrios fantastikos apie vampyrus, šių knygų neverta pradėti skaityti. 

Vienintelis knygų minusas tai, kad neišlaikoma įtampa dėl žudbūtinio mūšio. Juk eina kalba apie tai, kad jei blogoji vampyrė Lilita laimės, pasaulis paskęs kraujyje ir vampyrai valdys žmones. Tačiau neretai, tiksliau beveik visa laiką, tokio pojūčio knygoje nėra. Viskas slysta tarsi paviršiumi, ir toks jausmas, kad ateis tas galutinis mūšis, ir praeis jis. Ir nelabai kas ten pasikeis. Kaip buvo dvi bekovojančios pusės, taip ir liks. 

Knyga skaitosi labai labai lengvai. Ar tiksliau sakyti ryjasi. Ištikrųjų aš labai vertinu tokį rašymo stilių, kai skaitydama nekliūni už žodžių ar įmantrios sakinių struktūros. Beja, šias knygas skaičiau lietuviškai. Bet manau, kad jas verta skaityti angliškai, nes visgi naudojami žodžiai ir tekstas nėra labai sudėtingi. O be to, juk visada rekomenduojama knygas skaityti originalo kalba, kad pajausti knygos sielą.  

Tai tokie būtų mano įspūdžiai apie Noros Roberts "Rato Trilogiją".